nuosavis

núosavis, -ė adj. (1) Šr; Kos52 žr. nuosavas: Jis turi ir núosavį arklį, tėvo jam paskirtą Slm. Merga ryši dabar núosave skarele Slm. Valstiečiai gyveno ant nuosavės dvarininkų žemės LTII203.